dot dot
dot

Flinto BLOGas > trečiadienį, 2012-01-11

Sveiki! Ir su Naujais metais visus, kas dar nesijaučia pakankamai pasveikinti :))) 

Na, kaip sekasi? Kas geresnio?? Kas šaunesnio???

Papasakokite man, nes tai juk viena įdomiausių temų!!!, kaip sutikote Naujuosius? Ir kaip jautėtės kol sutikinėjot juos, ką galvojot? Ko sau ir kitiems linkėjot? Kiek fejerverkai kainavo? Ar jau daug paukščių matėte grįžtant iš šiltųjų kraštų atgal į šiltėjančią (nors šią žiemą dar nespėjusią gerai atšalti) Lietuvą? 

Mūsų ketveriukė tai šventė atskirai! Maratas susikrovė daiktus ir Naujiesiems metams išvyko į didžiausią pasaulyje biblioteką pasaulyje, nes teigė, kad jei sutiks Naujus ten, kur daugiausia knygų, visus ateinančius metus ir būsi didelis galvočius ir t.t.
Brikas sakė, kad dalyvaus kažkokiame super bėgime, plaukime, važiavime, skridime aplink pasaulį, kuris simbolizuoja Naujų metų pradžią tiems, kas esą sportiški, labai stiprūs ir nieko nebijo.
Kiberpriatas išvis nieko neatsakė, o miegojo prie kompo... Na, tai tik mano nuomonė, bet man atrodo, kad užmigt Naujųjų belaukiant prie kompo, kol žaidi eilinį žaidimą yra baisiau ir blogiau net už gėdingą mirtį!
Na, o aš... Aš tiesiog jau pavakare įsliūkinau į uostą, kuo toliau nuo miesto centro, kuriame knibždėte knibždėjo žmonių ir užsliugęs stiebu virš suskleistus burių stebėjau naktinį dangų, naktinį miestą... Visai nieko buvo. Nors ir sėdėjau ten visiškai vienas. Žinote, pagalvojau, kad nebūtina kartais iš draugų reikalauti, kad jie visada būtų šalia, non stop, kiekvieną dieną. Juk mes visi esame skirtingi - Brikas stiprus, Maratas protingas... Čia visai natūralu, jog mūsų keliai kartais išsiskiria, tačiau tai tikrai nereiškia, kad dėl to mes turėsim mažiau smagių akimirkų ar panašiai! Šėlionės niekada nesibaigs, o ne ne ne ne! 
Nes dar skambant laikrodžio dūžiams mes visi susitikome!

Atbėgo Maratas su tuzinu knygų ir pasakė, kad jis toks protingas, jog jam užteks tik tokios krūvos visiems metams, kažkur iš viršaus nukrito Brikas su Kiberpiratu ant pečių ir tarė: vienam keliauti ar sportuoti liūdna - geriau tą daryt su draugais ar bent jau prie jų - nes va, galiu parodyt jums savo raumenis! A, ir dar tą prigriebiau... Kiberpiratas sapnavo kažkokį žaidimą, bet jau pirmasis fejerverkas jį pažadino. Cha cha, ech... Rimtai sakau - tie trys nuktrūktgalviai yra mano geriausi draugai ir kai manęs kiti klausia, su kuo ir kur švenčiau - pasakyti, jog su trim smagiais pašlemėkais ant laivo stiebo man nė trupučio negaila!! :) 




Flinto BLOGas > penktadienį, 2011-12-16

Hehe, labai juokiausi, kai perskaičiau žodį "mėnraštis"! Dėkoju savo skaitytojams už jį. Reikės pasikabinti ant sienos, kad raudonuočiau iš gėdos kiekvieną kartą jį pamatęs :) 

Ei, nebepykit taip ant manęs! pažadu po Kalėdų rašyti dažniau, smagiau ir į temą. Aišku, ne visada pavyksta, bet ir Kalėdų senelis ne visada tą dovaną, kurios nori atneša... 

Beje, vakar sužinojau, kad dykumos vaikai, t.y. tie, kurių tėvai gyvena dykumoje, turi ne senį šaltį, o smėlio senį! Kuris palieka smėlyje dovanas ir tas, kas kokią atkasa, tokią ir turi! Bet man mūsų, klasikinis Kalėdų senelis labiau patinka. Pro kaminą sumeta viską (arba kaip nors ten, kaip išeina) ir turi. Nereik nei kasti nieko, nei šiaip papildomai daryti - iššoki iš lovos ir turi, ką randi po egle :) Patogu ir paprasta. 

O ką veikiat prieš Kalėdas? Liko savaitė iki kūčių, laukiat ar ką nors kito darot? M? Ką galima daryti vietoje to, kad lauktum Kalėdų?? Papasakokit! Aš irgi noriu ką nors dar veikt, nes nebesitveriu kailyje kaip noriu Kalėdų rytą nerti po egle ir susirankioti dovanas!

O kol kas siūlau pasižiūrėti šią tikrai smagią reklamą, kuri priverčia susimąstyti: 

http://www.youtube.com/watch?v=pSLOnR1s74o

Ir tėvams duokite pasižiūrėti :) 


Flinto BLOGas > penktadienį, 2011-11-11

Va, ką tik grįžau namo į savo piratišką urvą. Kur buvau? Na, truputį "pahelovyninau"... Užtai parsigabenau iš tamsiųjų Tamsos Tamsiausios ir prieTamsio Tamsaus trejetą šlykštukų. Kas tie šlykštukai? Taigi tokie rutuliukai, kuriuose daug mažyčių šlykštynių ir jos slepiasi rutuliuke tol, kol jo nesuspaudi delne ir kol viskas neišeina į paviršiu. Žodžiu, puikus rankis gąsdinti kitiems. Tad po vieną tokį dovanoju trims flintiškiems mano blogo skaitytojams, kurie pasiūlė superinius būdus kaip panaudoti parašiutą - cha, net Maratas išsižiojo! Taigi:

1. Mantas

2. triXer

3. JG

Šių trijų ponaičių prašau brūkštelti man laiškutį el. pašto adresu  kapitonas@flintas.lt
Cho cho!

O kaip jūs gyvuojat? Draugaujat su paskutiniuoju rudens mėnesiu ar slepetes nuo jo namie? Mm? Beje, gal kokį gerą filmą parekomenduoti galit? Arba anime? Kelionėje pasinarinau koją ir sėdžiu va barbendamas pirštais į stalą... ;/ 


Flinto BLOGas > pirmadienį, 2011-10-03

Kas jau žino, o kas dar gal ir nežino... su Maratu ir kitais pakeliavom po plačiuosius dangaus skliautus! Cha, buvo visko... Ir gero, ir blogo, bet daugiausiai, kaip visada, tai buvo visko daug ir labai smagaus! Kur jau čia nebus!

Taigi, pakeliui namo, į Žemę (visas smulkmenas paskaitysi žurnale!) aš leidausi parašiutu ir TAIP nuobodu pasidarė, kad ėmiau galvoti, ką čia dar galima nuveikti su tuo parašiutu be to, kad leistis iš dangaus? Na, prisigalvojau pačių beprotiškiausių sumanymų, reikės pasiūlytų Lietuvos miestų merams, kad pabandytų! Bet kai pasakiau savo sumanymus Maratui - jis tik nusikvatojo ir pirštais užbadė... Pasakė, kad mano mintis panaudoti parašiutą kaip batutą - kvaila! O parašiutais nuo lietaus apdengti gyvenamuosius namus - dar kvailesnė!

Ei, draugeli, tai gal padėsi?? Pamėtyk minčių, kaip ir kur DAR galima panaudoti parašiutą? Neskaitant to, kad juo galima saugiai leistis iš dangaus į žemę! Jei grįžęs čia rasiu nemažai variantų ir tada galėsiu atskirst Maratui - padovanosiu smagiausios arba įdomiausios idėjos autorių šį bei tą smagaus!

Tad pirmyn, išskleiskite čia savo idėjas lyg parašiutus! :)))) 


Flinto BLOGas > trečiadienį, 2011-09-07

Rimtai. Atsikėliau šiandien ir pagalvojau, kad jūs elgiatės su manimi taip, tarsi aš būčiau vienas dykumoje! Parašau ką nors, o čia nei žinutės, nei laiškelio, net šauktuko kokio ir tai niekas nepadeda. Tada prisiminiau tokią nedidelę legendą apie tai, kaip ir kodėl atsirado dykumos ir žmonės jose pasiklysta... 

Buvo taip, kad vienas labai smagus piratas (dar seniai seniai, tada, kai žmonės žirgo nemokėdavo pagirdyti) gyveno tarp žmonių ir pasakodavo įvairias istorijas jiems, o jie jį mėgo ir klausėsi. Bet tada būtinai turėjo atsirast grupelė niekšelių, kuriems pasirodė, kad tai, ką piratas pasakoja - yra kvailystės ir nesąmonės didžiausio lygio. Tad jie jį nusiviliojo ten, kur neaugo medžiai ir tam, kad iš ten niekada neišeitų, patys pasislėpė smėlyje ir stebėjo. Kai tik pamatydavo, jog piratas jau tuoj išeis iš dykumos, jie ten, kur jis eidavo imdavo sparčiai kasti smėlį, kad jo būtų kuo daugiau. Piratui pasirodydavo, kad tai - smėlio audra, per ją jis nematydavo, kad tolumoje jau tuoj išėjimas ir pasukdavo kitu keliu. Ne pyragai. Bet vėliau piratą išgelbėjo toks fainas gyvūnas, kurį imta vadinti kupranugariu. 

Ne, bet tai gerai, kad tam piratui viskas išsisprendė. O kaip jaustis man? Aš įtariu, kad kažkas ten jau norėjo lyg ir parašyti kokį komentarėlį, bet tai jį draugas sulaikė - maždaug "ne, ką tu visai paikas? Nerašyk, taigi geriau nerašom! Gal tada nebepasakos nieko ir sėdėsim visi, ir tylėsim kaip grybai pamiškėj rudenį tyli, nes bijo, kad prasižios ir juos iškart grybautojai -šmaukšt - į krepšį". Tai geriau ne, geriau pakalbam gal, ok? :) 

Nes aš pavyzdžiui čia savaitgaliai plaukiau su laivu, pabuvau tikras piratas ir iš vienos tokios atokios salos parsivedžiau nedidelį kalną (na taip iš akies kažkur maždaug kaip penkių aukštų namas). O jūs gi žinote, kad tarp mūsų, draugelių, gėrybės vadinamos prizais ir man jų negaila ir aš jau net norėjau čia kokį... na... konkursėlį gal, sakau, paskelbti? Bet tai kai aš čia jį skelbsiu, kai mane visi ignoruoja :( Lyg būčiau koks... ne draugas. Visai. :( 


Flinto BLOGas > antradienį, 2011-08-30

Šiandien iš visų jėgų bėgau į kiemą ir netyčia atsitrenkiau į spintą. Tuo, kad bėgau tikrai iš visų jėgų, įsitikinau tada, kai ant galvos nukrito ant spintos kabėjęs kalendorius. Kol jį pataisiau ir vėl užkabinau ant spintos, akis patraukė skaičius, įrėmintas jame. 30. Virš skaičių parašyta "rugpjūtis", o skaičių miške įrėmintas "30". Rugpjūčio 30-ta... Kažkaip negera pasidarė, kai mintyse atlikau aritmetiką. 

Bet kadangi aš nesu tas, kuris truputį nuliūdęs iškart atsisėda ir apsikabinęs rankom kelius žliumbia, susitvarkiau po smūgio į spintą ir išlėkiau į kiemą, kaip ir žadėjau. Tik bėgau jau ne iš visų jėgų, nes galvoje vis tiek apsigyveno mintis - poryt laukia suolai ir lenta su kreida. Cha, galvoju apie tai lyg apie kokią košmarišką tremtį. Žinoma, nėra juk taip blogai, bet... vasara va baigias. Dabar teks daugiau draugaut su lietum nei su jos spinduliais, o ir medžiai pradės mest lapus. O kai jie juos numeta ir stovi pliki man visada atrodo, kad jie nenori šnekėti, jog pyksta. Stovi užsiraukę, belapiai. Kaip Brikas, kai negauna saldainio. 

Bet nieko. Su kiekviena liūdesio akimirka ateina ir krepšelis džiaugsmo. O kartais tas krepšelis būna visai ne krepšėlis, o stačiakampio formos žurnalas. "Flinto" žurnalas, bičiuliai, kuris jau greitai pradžiugins kiekvieną spaudos kioską, parduotuvių lentynas ir kiekvieno save gerbiančio pirato darbo stalo! Ei, lažinamės, kad niekada neatspėsit (dabar, kol numeris dar neišėjo) pagrindinės jo temos?!


Flinto BLOGas > sekmadienį, 2011-08-14

Ei, ehey! 

Net neįsivaizduoji, kaip dabar džiaugiuosi rašydamas čia, kad Tu, Tu ir net Tu, Kiberpirate, nuolat sėdintis prie kompo, galėtumėte perskaityti. Ir, beje, ypač tai liečia tave, Kiberpirate, nes aš, Maratas ir Brikas patyrėme tikrąja to žodžio prasme kvapą gniaužiantį nuotykį!

O buvo taip... Einu sau ramiai iš vieno draugelio, pas kurį porą valandų praleidau svečiuose ir jau praėjęs pusę kelio iki savo namų - išgirstu - TRADADADACH! ir po trumpos pauzės dar - GRUM GRUM (nežinau, kas per garsai, bet girdėjau būtent tokius!) Išgirdęs - nepabūgau, bet jau kitą akimirką nėriau į mišką. Na, dėl visa ko. Bet kelionė toliau mišku nepasirodė labai sėkminga, nes užpuolė lietus. Tiesiog taip, iš pasalų. TAIP pylė, kad akimirką pasimečiau ir nebežinojau į kurią pusę man eiti - tiesiai, žemyn, į kairę,...? Kaip siaubo filmas "Pasiklydę dykumos smėlyje: Audra 4" (tu teisus, tokio nėra, na bet gal sukursim, jei Kiberpiratas sutiks paskolint savo super video extra XXL HYPER HYPER maxi kamerą, kurią dabar naudoja tam, kad filmuotų sav e žaidžiantį komp. žaidimus...) Na, bet šiaip ar taip. Pasileidau bėgte į priekį, o lietaus aplink amne tik daugėjo. Ir čia dar tas žaibas iš viršaus! Pasirodė netikėtai ir beveik apakino, o po 10 sekundžių vėl pasikartojo. O viršuj, danguje, suprask, kažkas tik traška, braška.. Žodžiu pasijaučiau vienišas, apleistas ir niekam nereikalingas. Nežinau net kodėl... Bet tokio pavojaus akivaizdoje taip pasijausti nesunku. Taip, net neklaužadai piratui...

TAČIAU. Tada iš kažkurio krūmo išniro Brikas ant dviračio. Bet taip greitai, kad nespėjau sušukt net "aa!" - išniro, užsimetė mane ant dviračio ir mes nukūrėm per miško šaknis. Nieko net nekalbėjom, tiesiog lėkėm ir taškėm savo galvomis lietaus lašus. O visur aplink tie balti žaibų liežuviai raitėsi... Bet atrodė viskas šauniai. Ir jau čia pat miško pabaiga, čia pat... BACH, šmaukšt ir viskas - mes ant žemės, Brikas purvinas, piktas ir spardo šlapią smėlį iš to pykčio. Aš jį bandau ramint, o jis staiga ir sako: - Flintai, ar tu bent žinojai, kad jeigu audra užklupo lauke, patariama nesislėpti po aukštais pavieniais medžiais, prie stulpų arba pastatų sienų, neieškoti prieglobsčio greta žaibolaidžių, metalinių bokštų ar aukštų kaminų ir vengti aukštesnių atvirų vietų... Apsidairėm abu - aplink vien aukšti pavieniai medžiai, nes miškas jau prie pabaigos, kiek toliau - namų sienos, o tarp miško pabaigos ir tų namų sienų - keletas bokštų. beje, pamiršau paminėti, kad tuo metu, kai tai supratome, mes radomės ant kalvos...


Skaityti tęsinį

Flinto BLOGas > penktadienį, 2011-08-05

"Lipk į medį, kol jaunas!" Tai - naujas šūkis, kurį sugalvojau šiandien lakstydamas po pamiškę ir besikarstydamas medžiais. Vienas medis man taip patiko, kad sėdėjau beveik ant paskutinės šakos ir nereikėjo nei hamburgerių, nei kolos. O Brikas kabėjo žemyn galva, bet jis, jei atvirai, ir miega kartais taip, todėl nieko nuostabaus...   

Tai va. Sėdžiu sėdžiu taip ir sugalvojau, kad reikia įkurti "medžlipių" klubą, kurio nariai laipiotų po medžius. Bet tai nebūtų toks paprastas klubelis, į kurį gali ateiti bet kas ir bet kada - ne, ne ne. Šis klubas būtų skirtas visiems žmonėms iki 18 metų (vyresniems - NE!, nes dar susižeis, nesaugu...) ir kiekvienas narys turėtų po lentelę su medžių, į kuriuos užlipo nuotraukomis, aprašymais, aukščiu, šakų skaičiumi ir panašiomis "mediškomis" detalėmis. Žmonėms, kurie atėjo į klubą ir kurių tėvai - alpinistai, bus suteikiamas garbės ženkliukas. Bet labai mažas, toks mažas, kad beveik nesimatys, todėl niekas ir nepavydės! Bet tiems, kas jį turės, vis tiek smagu bus, nes yra daiktų, kuriuos tiesiog smagu turėti dėl savęs, o ne dėl kitų :) 

Kol kas daugiau nieko velkančio šiam klubui nesugalvojau, tad esu atviras pasiūlymamas! Siūlykit ir siūlykitės, "Medžlipių" klubas prrims kiekvieną (žinoma, jei tas kiekvienas atitiks 101 reikalavimą klubo nariui, kuriuos parašyti pasižadėjo Maratas!) 


Skaityti tęsinį

Flinto BLOGas > pirmadienį, 2011-07-25

...O aš šiandien gulėjau žolėje, spoksojau į dangų, į praplaukiančius debesis ir niekaip nesupratau, kodėl žmonės taip bijo pirmadienių?..  
Skaityti tęsinį

Flinto BLOGas > antradienį, 2011-07-19

Iš kaimynės pasiskolinau kempinių ir valiklių, šluotą radau už spintos, raitojuos rankoves ir kimbu prie darbo - pats metas išsivalyti voratinklius iš visų Blogo kampų. Prašiau pagalbos pas Kiberpiratą - jis tik galva palinksėjo, bet ausinių nenusiėmė. Brikas iš savo garažiuko neišeina - blizgina naujus ratus. Hm, rytoj ir vėl lis, tai darbas bus veltui.  Va Maratas turėtų prisijungti prie švaros savaitės darbų. Ten, kur aš nespėsiu, jis mane pavaduos. Tikrą draugą tik Bloge pažinsi :).

dot
dot dot
dot dot dot